Tarptautinio Kooperatyvų Aljanso Europos Regiono Generalinė Asamblėja Varšuvoje
Š. m balandžio 3-4 dienomis Varšuvoje (Lenkija) vyko Tarptautinio kooperatyvų aljanso Europos regiono Generalinė asamblėja, kurioje dalyvavo daugiau kaip 60delegatų iš 40 šalių. Kooperatinei bendrovei Lietuvos kooperatyvų sąjungai atstovavo valdybos pirmininkas Robertas Miliauskas.
Asamblėjos dalyvius pasveikino TKA prezidentė Paulina Green, TKA Europos regiono prezidentas Dirk J.Lehnhoff, Lenkijos kooperatyvų tarybos pirmininkas Alfred Domagalski, Lenkijos valstybės sekretorius. Olgierd Dziekonski,; Grazyna Henclewska-Ūkio ministerijos sekretorė; Tadeusz SŁAWECKI Švietimo ministerijos sekretorius. Margaret Marcinska, Darbo ir socialinės politikos ministerijos sekretorė ir kiti Seimo ir valstybinių institucijų atstovai. Generalinės asamblėjos dalyviams buvo perskaitytas Lenkijos prezidento Bronisław Komorowski sveikinimas.
TKA Europos regiono prezidentas Dirk J.Lehnhoff perskaitė TKA Europos regiono dviejų metų veiklos ataskaitą, supažindino su artimiausio laikotarpio veiklos kryptimis. Ji pabrėžė, kad daugiausia dėmesio yra skiriama efektyvesniam TKA narių atstovavimui ir jų interesų gynimui Europos Sąjungos institucijose, kartu su Europos kooperatyvų asociacijų koordinaciniu komitetu (CCACE) parengtos “Co-operatives in Europe” programos įgyvendinimui.
Pranešime buvo pažymėta, kad kooperatyvai dėl savo pobūdžio ir teikiamo verslo modelio padeda siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų. Jie vykdo permainas ekonomiškai veiksmingu ir socialiai atsakingu būdu. Jie prisideda prie socialinės ir teritorinės sanglaudos. Jie kuria naujus ir naujoviškus verslo modelius konkurencingumui didinti.
Asamblėjoje TKA vadovai pabrėžė , kad Europos komisija ir EIB (EIF) turėtų užtikrinti, kad kooperatinės įmonės turėtų galimybę pasinaudoti ES lygmens finansiniais mechanizmais, įskaitant Bendrosios rinkos akte siūlomą MVĮ finansavimo veiksmų planą.
Būsimam 2014–2020 m. ES biudžetiniam laikotarpiui kuriamos programos ir fondai, visų pirma struktūriniai fondai, turi tapti svarbiomis priemonėmis kooperatyvams remti.
Lenkijos kooperatyvų tarybos pirmininkas Alfred Domagalski Asamblėjos dalyvius supažindino su Lenkijos kooperatyvų veikla. Jis pažymėjo, kad Lenkijoje yra apie 9000. kooperatyvų, turinčių daugiau kaip 8 mln. narių, 300 tūkst. darbuotojų. Lenkijoje apie 30 proc. gyventojų gyvena kooperatiniuose namuose. Ypač reikšminga žemės ūkio, gamybos, prekybos ir gyvenamųjų namų kooperatyvų veikla. Ūkininkų valdomos įmonės perdirba net 70 proc. Lenkijoje superkamo pieno. Vienas didžiausių kooperatyvų ir pieno perdirbimo įmonių Lenkijoje – "Mlekpol" – per metus perdirba tiek žaliavos, kiek beveik visos Lietuvos bendrovės kartu sudėjus. Iš viso kooperatyvui priklauso 12 gamyklų, o dalininkais yra 14,4 tūkst. ūkininkų. "Mlekpol" užima apie 14 proc. Lenkijos pieno supirkimo ir perdirbimo rinkos.
Žemės ūkio kooperatyvų, kurių yra apie 4 940, gaminama produkcija užima 3 proc. Lenkijos rinkos. Tokią pat dalį rinkos užima ir gamybos kooperatyvų, kurių šiuo metu yra daugiau kaip 2 tūkst., produkcija. Gamybos kooperatyvuose sukurta daugiau kaip 16 tūkst. darbo vietų. Ypač populiarūs Lenkijoje smulkūs ir vidutiniai gamybos kooperatyvai.
Vartotojų (prekybos) kooperatyvų sąjunga “Spolem”, po 1989-1990 metais Lenkijoje vykusių politinių ir ekonominių reformų, buvo priversta atsisakyti ūkinės veiklos ir 1991 metais buvo pertvarkyta į Vartotojų kooperatyvų audito sąjungą, kurios pagrindinės funkcijos – audituoti narių veiklą, teikti jiems konsultacijas mokesčių, finansinės atskaitomybės politikos, investicijų, veiklos gerinimo klausimais, organizuoti darbuotojų mokymą, atstovauti savo narių interesams valstybės institucijose. Šiuo metu “Spolem” nariais yra apie 130 vartotojų kooperatyvų, kurių pagrindinė veikla – mažmeninė prekyba, užimanti apie 5 proc. Lenkijos mažmeninės prekybos rinkos. 1993 metais “Spolem” Varšuvoje įsteigė Nacionalinę prekybos agentūrą, kurios tikslas – didmeninės prekybos plėtra, logistika, marketingas, tiesioginis darbas su kooperatyvais prekybos klausimais. 1995 metais analogiškos agentūros įsteigtos dar 9 regionuose (Vroclave, Poznanėje, Krokuvoje, Bialystoke ir kt.). Siekdami pritraukti daugiau pirkėjų, Lenkijos vartotojų kooperatyvai taiko “Spolem” parengtą kortelių sistemą. Šiuo metu“ Spolem“ sistemoje veikia apie 4000 parduotuvių, prekybos centrų („Lux“, Lux-mini“, „Familiar shop“), kuriuose dirba daugiau kaip 50 tūkst. darbuotojų.
Lenkijoje sėkmingai savo veiklą plėtoja ir kitų veiklos sričių kooperatyvai – finansų, draudimo, transporto, švietimo, miškų ūkio , socialiniai ir kt.
Visos Lenkijos kooperatyvų organizacijos – vartotojų kooperatyvų audito sąjunga “Spolem”, Nacionalinė kredito, kredito unijų sąjunga, gamybos kooperatyvų audito sąjunga, Nacionalinė kooperatyvų taryba yra Tarptautinio kooperacijos aljanso narės
TKA Europos regiono asamblėjos metu balandžio 4d.buvo organizuoti seminarai „Kooperacijos principų pritaikymas „, , Europos Sąjungos politikos įtakojimas kooperatyvų judėjimui & Nacionalinių įstatymų iššūkiai.
Svarstant Tarptautinius kooperacijos principus buvo pažymėta kad paskutinį kartą jie buvo patikslinti 1995 m. Mančesteryje (Didžioji Britanija) įvykusiame Tarptautinio kooperatyvų aljanso.
Kooperacijos principai : http://www.ica.coop/coop/principles.html),
1. Savanoriška ir atvira narystė.
2 .Demokratiška narių kontrolė ( vienas narys – vienas balsas).
3. Ekonominis narių dalyvavimas.
4. Autonomija ir nepriklausomybė.
5. Švietimas, kvalifikacijos kėlimas ir informacija.
6. Kooperatyvų bendradarbiavimas.
7. Rūpinimasis visuomene.
Seminaro metu daugiausiai dėmesio buvo skiriama aptariant TKA 3, 5 ir 7 kooperacijos principą.
3-iasis principas skelbia, jog „Nariai teisingai prisideda prie savo kooperatyvo kapitalo, veiklos ir jį demokratiškai valdo. Bent dalis to kapitalo paprastai būna bendra kooperatyvo nuosavybė. Nariai, kaip narystės sąlygą, paprastai gauna ribotą kompensaciją, jeigu ją gauna iš viso, už pasirašytą kapitalą.“. Šiais tarptautiniais kooperacijos principais vadovaujasi visų pasaulio šalių kooperatyvai ir būtent pagal juos yra sprendžiama apie kooperatyvo tapatybę.
Tarptautinės darbo organizacijos 1998 metais parengtose rekomendacijose dėl kooperatinių bendrovių įstatymų leidybos, kurios naudojamos kaip pagalbinė priemonė rengiant ir unifikuojant nacionalinius kooperatinių bendrovių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, taip pat nurodyta, jog nutraukiantis narystę asmuo turi teisę reikalauti, kad jam būtų išmokėta nario įmokėto pajinio įnašo už pajų nominali vertė. Išmokamos vertės ribojimas nominalia verte skirtas užkirsti kelią nutraukti narystę spekuliaciniais (pasipelnymo) tikslais Bendrąją nuosavo kapitalo nedalumo taisyklę lemia ir kooperatinių bendrovių veiklos specifika, tikslai kurių vedami nariai buriasi į kooperatyvus ir būdai bei priemonės kuriomis tų tikslų yra siekiama.
Tai, jog kooperatinės bendrovės veikla pasižymi tam tikra specifika ir savo veikloje ji vadovaujasi kitokiais veiklos principais nei kiti ekonominės veiklos subjektai, yra konstatuota daugelyje teisės aktų (pvz.: 2003-07-22 Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto preambulės 4, 7 punktuose). Taigi, vertinant kooperatinę bendrovę kaip ūkio subjektą, jos dalyvius (narius) bei jų tarpusavio santykius yra būtina atsižvelgti ir tinkamai įvertinti tokią specifiką ir kooperatinės bendrovės neprilyginti kitiems ūkio subjektams (juridiniams asmenims), kurių vienintelis ir pagrindinis tikslas yra ekonominių poreikių ir interesų tenkinimas.
Kooperatinė bendrovė yra asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) susivienijimas, kuris yra skirtas narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Narystė kooperatinėje bendrovėje yra atvira ir savanoriška, paremta demokratinio valdymo principu. Įsijungdamas į kooperacijos judėjimą kiekvienas kooperatinės bendrovės narys turi priimti tas veiklos taisykles kurias jam siūlo toks judėjimas ir siekti tokių savo interesų patenkinimo, kuriuos kooperatinis judėjimas gali patenkinti.
Kooperatinių bendrovių veikla ir jos rezultatai yra paremti ne narių įnešto kapitalo dalyvavimu kooperatinės bendrovės veikloje, o pačių narių ekonominiu dalyvavimu kooperatinės bendrovės veikloje. Kitaip tariant, kiekvienam nariui jo intereso patenkinimą garantuoja ne tai kokį turtą ir kiek jo jis įnešė į kooperatinę bendrovę, bet tai kaip ir kiek narys dalyvavo kooperatinės bendrovės veikloje, kiek jis prisidėjo prie kooperatinės bendrovės rezultatų. Ekonominį interesą turinčio nario dalyvavimas kooperatinės bendrovės veikloje sudaro galimybes patenkinti šiuos jo interesus ne pajinio įnašo už pajų sumokėjimu ir buvimu kooperatinės bendrovės nariu, o dalyvavimu ekonominėje bendrovės veikloje, pavyzdžiui vykdant apyvartas su ja. Tokiu būdu narys gali gauti naudą dividendų ar vykdytai apyvartai proporcingų išmokų forma. Prisijungdamas prie kooperatinės bendrovės narys įgyja galimybę naudotis ta ekonominės veiklos baze kurią kooperatinė bendrovė yra sukūrusi, gauti iš to ekonominę naudą, tačiau pasitraukdamas iš narystės tos ekonominės veiklos bazės ar jos dalies asmuo pasiimti negali, kadangi ji yra tik priemonė kooperatinės bendrovės narių interesų tenkinimui, o ne dalyvavimo kooperatinės bendrovės veikloje tikslas. Tai yra kooperatinės bendrovės veiklos esmė, kuri kiekvienam nariui užtikrina tik tokią grąžą ir naudą, kokią savo darbu patys nariai susikuria. Kaip jau buvo minėta, vien tik pajinio įnašo už pajų sumokėjimas pats savaime nesukuria nariui jokių teisių į kokį nors turtą ar pajamas. Kooperatinė bendrovė yra savarankiškas juridinis asmuo, kurio turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto ir pagal bendrąją taisyklę į kooperatinės bendrovės turtą nariai gali pretenduoti tik jos likvidavimo atveju. Kai kuriose ES šalyse, kaip antai Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje, šios atsargos yra nedalomos, t. y. jos negali būti paskirstomos tarp narių net likvidavimo atveju ir turi būti naudojamos kooperatinio judėjimo plėtrai. Nedalomosios atsargos, kaip įrodyta, labai atgraso nuo kooperatyvų padalijimo.
Be to, kooperatinės bendrovės taip pat skiriasi nuo kapitalo bendrovių ir tuo, kad jų kapitalas keičiasi, pajai yra nominalus ir paprastai neperleidžiami tretiesiems asmenims, kurie nėra kooperatinės bendrovės nariai.
Seminare diskutuota , dėl 5 ir 7 kooperacijos principo. Buvo parašyta TKA narių iki š.m. gegužės mėnesio 15 d pateikti savo siūlymus ir komentarus dėl minėtų principų.
Varšuvoje Lietkoopsąjungos valdybos pirmininkas Robertas Miliauskas susipažino su vartotojų (prekybos) kooperatyvo “MOKPOL“ veikla.
Daugiau informacijos apie TKA Europos Regiono Generalinę Asamblėją galite rasti internatiniame puslapyje
http: www.coopseurope.coop arba www.coop.org